That’s a girl for a banner to draw attention of poor male surfers. Can’t wait to see how the animator puts her in the scene..

Labai apsidžiaugiau, nors paskutinį kartą su siūvimo mašinom turėjau reikalų vidurinėje mokykloje, kai darbų pamokoms reikėjo siūti prijuostes. Tai buvo močiutės senoji sulankstoma mašina, ir ja naudojausi močiutės prižiūrima (kad ko nesugadinčiau).
Taigi, reikėjo mokytis nuo nulio.

O kadangi geriausiai mokausi, kai turiu konkrečią užduotį, nusprendžiau pasisiūti ką nors naudingo.
Šiemes įsigijau Kindle, bet net po keturių “A song of ice and fire” knygų, jį vis dar vežiodavau pliką. Todėl ką nos naudingo tapo kindle dėklas:

Yra kur tobulėti, bet rezultatas atlieka savo funkcijas, todėl pirmą pamoką vertinu “įskaityta”.

Kasmet nuo mokyklos baigimo prieš Kalėdas būna darbymečio įkarštis. Įskaitos ir ruošimasis sesijoms universitete neduodavo tinkamai pasiruošt šventei ir pasirūpinti dovanomis. Gavus magistro diplomą atrodė, kad šitas prakeiksmas baigtas. Bet matyt, pasirinkau ne tą darbą.

Pernai prieš Kalėdas buvo Metasite kalėdinių pranašysčių darymo maratonas. Šiemetinio interaktyvaus sveikinimo kūrime nedalyvavau, bet visvien turėjau daug darbo. Pagal Ogilvy agentūros sumanymą SEB bankui gaminome vilnonį stop-motion sveikinimą.

Pirmąkart vėliau vilną, ilgai sėdėjau mažam meeting room’e po stalu dėliodama kadrus, kai kelis kartus fotografavau visą sceną, begalę laiko taisiau pasvirusį horizontą ir kūriau tarpinius kadrus fotošope, praleidau kelioliką valandų After Effectuose ir Flashe, rašiau htmlą ir visaip kitaip ilgai nevalgiau, nemiegojau ir visiškai apleidau Kalėdų senelio pareigas.

Dabar jau viskas baigta, sveikinimas paleistas, klientas laimingas, aš pavargusi, bet spėjau susirasti ir padovanot ankstyviausias dovanas, namie turiu gražią eglutę ir gautą dovanų nuostabią meduolinio žmogučio formą. Kalėdos bus!

Apžiūrėt atidžiau

Visos išorinės medžiagos natūralios ir turėtų būti nepavojingos (dėl vidaus užpildo negarantuoju – sinteponas). Manau, gali būti sėkmingai skalbiamas.

Update: Po kelių mėnesių dama paaugo ir susidomėjo zuike. Štai taip ir taip. Dama, beje, yra nuostabi (jau susipažinome) ;)

Daugiau vaizdų – stiklo gale.
Išbandžiau Pebeo auksinį kontūra, bet po sidabrinio šis gerokai nuvylė – trūkinėja. Butelaičio problemines dalis – viršų ir apačią – dengiau akriliniu art geliumi, jam išdžiuvus matinį efektą dariau ne su šerkšnu, o tiesiog su tuo pačiu kontūru, paprasta kempine. Ir tik paskui dažiau.
Žalios atspalvių turiu tik vieną, tad teko maišyt esamus dažus, ir jie netikėtai maišėsi puikiai (tik išeina neekonomiškai). Bendrai, buteliai yra nedėkingos formos stiklo dažams, kuriems reiktų lygaus horizontalaus paviršiaus, bet praktikai ir reikia sunkių atvejų ;)

Daugiau nuotraukų

Naudojau Pebeo dažus ir kontūrus stiklui (sidarbinis), likau patenkinta. Bene vieninteliai išbandyti stiklo dažai, kurie ne tik gražiai gula, nesutirštėja ilgai laikomi, bet ir yra puikiai supakuoti – nėra apsaugos nuo vaikų, kurios niekaip neįveikiu :)

Tiesa, vienoje vietoje pabandžiau LB šerkšno efektą (frosted medium), kuris turėtų matytis ant geltonų gėlių lapukų. Bet kažko ypatingo nepastebėjau.
Kitą savaitę vešiu išbandyt lauko sodo sąlygom.

Kadangi pastaruoju metu turėjau kelis fotografuotus įvykius, galutinius failus žmonėms nutariau vėl atiduoti savo gamybos dėžutėse.

Tik šįkart palengvinau sau užduotį donorų organais. Donorų radau tiimari parduotuvėje – puikaus dydžio ir formos cd dėžutės su permatomu disko laikikliu. Jas nulupau, nudažiau, užklijavau iš anksto atsispausdintais vaizdais (paprastas ofisinis popierius, lazerinis neblogas spausdintuvas, mhm, dabar bendradarbiai sužinos, ir gausiu lupt už darbinio spausdintuvo naudojimą asmeniniams tikslams), šiek tiek papildomai nudažiau, išdžiovinau ir padengiau matiniu purškiamu laku. Štai kas gavosi:

Pirmoji dėžutė

Jei kam įdomu, viduje šios (ir ne tik) buvusio kolegos vestuvių nuotraukos.
Šiai dėžutei, iš tikro, buvo naudojama kiek kitokia donorinė dėžė, ji šiek tiek mažesnė ir labiau stačiakampė, nei kvadratinė, bet kietesnė ir nesideformuoja nuo klijų drėgmės. Gaila, bet nežinau, nei kur nei kada ji buvo pirkta..

Antroji dėžutė

(Kolegės brolio vestuvių nuotraukos)

Trečioji dėžutė

(Pirmos mano fotografuotos krikštynos)

Trečiajai teko daryti disko laikiklio sistemos modifikaciją, nes standartinis atiteko pirmajai dėžutei. Išsisukau išpjovus iš paprasto cd-box’o patį viduriuką – laikantįjį ratuką, nudažiau akriliniais dažais ir padengiau laku. Gaila, fotografuota buvo iki šios modifikacijos ir jos nebeturiu parodyt.

Taigi, kuo geresnė ši versija?

Tikriausiai tik tuo, kad ji daug greičiau padaroma. Su visom trim dėžutėm užtrukau tik vieną penktadienį. Nereikėjo plonos faneros, kurios namie nebedaug, nebebuvo visos pjaustymo ir klijavimo rutinos. Kadangi pasirinkau purškiamą laką, žymiai sutrumpėjo lakavimas (pirmom dėžutėm naudojau laką su trūkinėjimo efektu, o tai buvo trys padengimo sluoksniai, kurie labai negreit džiuvo). Šitoms naudojau stabilesnę užrišimo juostelę, 3 dėžutei ją klijavau per visą plotį ant sidabrinio pebeo kontūro stiklui (šiek tiek abejojau, ar gerai laikys, bet rods nepavedė).

Jau turiu minčių trečios versijos feature’ams ir bugfix’ams.